Skip to content
Liepos 01, 2025

Atsisveikinome su žymia pedagoge, buvusia ilgamete Marijampolės pedagoginės mokyklos dėstytoja, mokytojų mokytoja ir ugdytoja Aleksandra Šepkiene. Ji garbingai ir oriai praėjo savąjį gyvenimo kelią, palikdama šviesius prisiminimus ir įkvepiančius pavyzdžius. Aleksandra Šepkienė priklausė tai daliai inteligentijos, kuri gimė prieškario Lietuvoje, paveldėjo to laikmečio vertybes, jas išlaikė sovietiniais metais ir perdavė dabartinėms nepriklausomos Lietuvos kartoms.

Aleksandra Šepkienė gimė 1925 m. kovo 8 d. Šiaulių apskrityje Gruzdžių valsčiuje Piktuižių kaime. Mokėsi Gruzdžių ir Žagarės progimnazijose, Šiaulių ir Joniškio gimnazijose. 1949 m. baigusi Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą po vienerius metus dirbo Ukmergės mokytojų seminarijos ir Vilniaus 6-osios septynmetės mokyklos mokytoja.

Nuo 1951 m. iki 1994 m. ji buvo Marijampolės pedagoginės mokyklos lietuvių kalbos, jos mokymo metodikos, raiškiojo skaitymo dėstytoja. Čia praėjo patys brandžiausi ir kūrybingiausi jos veiklos metai.

Aleksandra Šepkienė reiškėsi įvairiose srityse. Ji neabejotinai buvo puiki lietuvių kalbos specialistė, turėjusi individualų mokymo stilių, savitą metodiką, kurioje geras aiškinimas ir nuoseklus kalbos dėsningumų atskleidimas derėjo su dideliu reiklumu ir pedagoginiu humaniškumu. Be to, ji puikiai išmanė gimtosios kalbos mokymo metodiką, labai gerai paruošdavo savo mokinius ir studentus pedagoginei praktikai. Taip pat ji buvo talentinga skaitovė, ruošdavo poezijos vakarų programas, yra laimėjusi respublikos mokytojų raiškiojo skaitymo konkursą. 1977 metais Aleksandrai Šepkienei buvo suteiktas respublikos nusipelniusios dėstytojos vardas.

Kaip puiki lietuvių kalbos pradinio mokymo specialistė, Aleksandra Šepkienė nuolat buvo kviečiama skaityti paskaitų mokytojų seminaruose, kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Su savo patirtį apibendrinančiais pranešimais dalyvavo mokslinėse konferencijose, buvo nuolatinė Mokytojų tobulinimosi instituto lektorė, vadovėlių pradinėms klasėms recenzentė, Pedagogikos instituto pradinio mokymo metodinės komisijos narė. Rašė straipsnius pedagoginėje spaudoje, 1983 metais atskiru leidiniu išleido metodinę priemonę „Fonetikos mokymas I klasėje“.

Turėdama ryškų pedagoginį talentą, būdama reikli ir kartu humaniška, Aleksandra Šepkienė savo, kaip lituanistės darbą, visuomet traktavo kaip prasmingą patriotinę misiją. Buvę jos mokiniai, studentai su dideliu jauduliu prisimena jos motinišką rūpestį, globą ir gerumą. Ir bendradarbius, ir auklėtinius visada žavėjo ir jos asmens savybės: principingumas, mąstymo, kalbėjimo ir manierų kultūra, tolerancija ir humaniškumas.

Ir išėjusi į pensiją ji neatitrūko nuo savo buvusios mokymo institucijos, lankėsi joje vykstančiose konferencijose, kultūriniuose renginiuose, domėjosi jos tapsmo aukštąja mokykla procesu, bendravo su dėstytojais ir studentais. Aktyviai tęsė savęs tobulinimo darbus – daug skaitė, domėjosi politika, keliavo po Lietuvą ir Europą, dainavo tautinės dainos chore „Lietuvininkas“.

Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionės dukrai Marytei, vaikaitėms Gailei ir Aušrai bei kitiems artimiesiems.
Šviesus Aleksandros Šepkienės paveikslas visuomet išliks jos mokinių, kolegų ir visų ją pažinojusių žmonių atmintyje.