Kas mes esame
-
Marijampolės kolegija – aukštoji mokykla, įsteigta 2001 metais, vykdanti į praktinę veiklą orientuotas studijas. Sėkmingai teikiame aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, bet ir sudarome sąlygas studentams ugdytis kūrybiškumą, saviraišką, siekti asmenybės tobulumo.
Per trejus (kai kurių specialybių ketverius) metus mūsų absolventai įgyja kvalifikacinį profesinio bakalauro laipsnį ir kvalifikaciją patvirtinantį profesinio bakalauro diplomą. Mūsų studijų programose daugiausia laiko skiriama tam, kad studentai įgytų kompetencijų, būtinų konkrečioje praktinėje veikloje. Įgiję specialybę mūsų kolegijoje tikrai mokėsite dirbti pasirinktą darbą, greitai pritapsite susirastoje darbovietėje.
Mūsų misija:
Realizuoti kolegines bei trumpąsias studijas atitinkančias regiono poreikius ir tarptautinius standartus, grindžiamas profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, sudarant sąlygas studijuojantiems įgyti profesinio bakalauro laipsnį, užkrinti modernią studijų aplinką, įvairias mokymosi visą gyvenimą ir karjeros tobulinimo galimybes, tarptautinės ir socialinės partnerystės darną.
Mūsų vizija:
Marijampolės kolegija – tai atvira inovacijoms, veržli, nuolat besikeičianti, socialiai atsakinga Pietvakarių Lietuvos regiono aukštoji mokykla, realizuojanti kokybiškas aukštos pridėtinės vertės studijas, vykdanti mokslo taikomuosius tyrimus, plėtojanti tarptautinę ir socialinę partnerystę, įvairiapusę projektinę veiklą, harmoningai derinanti perspektyvių specialistų rengimą su regiono darbo rinkos poreikiais.
Istorija
Kvietiškio dvaras
Marijampolės kolegija įsikūrusi Kvietiškio dvaro sodybos ir kitų statinių komplekso (U. K. 337) aplinkoje, Marijampolės miesto ištakas menančioje vietoje. Kvietiškio dvaro istorija prasideda 1717 metais, kai grafai Butleriai, atsikėlę iš Prienų, pastatė medinę dvaro (palivarko) sodybą bei koplyčią. Netrukus dvaras ir Pašešupio kaimas išaugo į Starapolės vardo miestelį.
1758 metais grafienės Butlerienės iniciatyva tarp Šešupės upės ir Jevonio upelio iškilo marijonų vienuolynas su bažnyčia. Kvietiškio dvaras ir naujasis marijonų vienuolynas sudarė gimstančio Marijampolės miesto ašį. Jei XVII amžiaus viduryje Pašešupys tebuvo sunkiai praeinamos pelkės ir girios, tai po beveik visą XVIII amžių besitęsusį Butlerių valdymo laikotarpį čia augo Marijampolės miestas su turtingu Kvietiškio dvaru.
Marijampolės kolegijos akademinė bendruomenė kaip tik ir yra Kvietiškio paveldo puoselėtoja. Vienas dvaro ūkinis (Kvietiškio dvaro sodybos ir kitų statinių komplekso sandėlis (U. K. 36740) pastatas yra išlaikęs savo pradinę paskirtį ir būklę. Kolegijos darbuotojų pastangomis jis buvo sutvarkytas, parengta nedidelė ekspozicija apie dvaro ir kolegijos istoriją. Visi norintys gali atvykti į Kvietiškį pasivaikščioti, pasigrožėti gamta, pasiklausyti paukščių.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/cia-dzukai-slepesi-nuo-karo-ziaurumu-kaip-neiveikiamos-pelketos-girios-virto-gerai-zinomu-miestu.d?id=72321754
Marijampolė kolegija
Marijampolės kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr.l 035, kurio 1.3. punktas skelbia: Steigti nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės kolegiją, reorganizavus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir Marijampolės aukštesniąją žemės ūkio mokyklą.
Šio nutarimo 4 punktu nurodyta įsteigtai kolegijai perduoti valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, valdomą ir naudojamą reorganizuojamų aukštesniųjų mokyklų.
Vadovaudamasis LRV nutarimu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2001 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė įsakymą Nr. 1238 „Dėl Marijampolės aukštesniųjų pedagogikos ir žemės ūkio mokyklų reorganizavimo į Marijampolės kolegiją“.
Atlikus šias būtinas procedūras Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius 2001 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė institucijos įregistravimo pažymėjimą M Nr.000380. Jame fiksuojama, kad Marijampolės kolegija (kodas 1196714) yra aukštoji mokykla, kurios pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis neuniversitetinis mokslas (kodas 80.30.20)
Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto pradžia – 1919 m. įsteigta Marijampolės mokytojų seminarija. Pagal besimokančiųjų skaičių tai buvo didžiausia mokytojų seminarija, turėjusi gerą materialinę bazę, pavyzdingai sutvarkytą teritoriją, nepriekaištingą kalbinę aplinką. Per karo ir pirmuosius okupacijos metus seminarija labai nukentėjo: sunaikintas archyvas, biblioteka, suniokota
1952 m. Sovietų Sąjungos pavyzdžiu mokytojų seminarija pavadinama pedagogine mokykla.s parkas, represuoti ar karo audrų išblaškyti dėstytojai.
1959 m. šalia pradinių mokyklų mokytojų buvo pradėti rengti ir ikimokyklinių įstaigų pedagogai.
Įvertinus mokyklos veiklą, 1964 m. ji buvo patvirtinta respublikos atramine pedagogine mokykla, tai yra pavesta vadovauti respublikos pedagoginių mokyklų metodinei ir kūrybinei veiklai.
1966-1968 metais pastačius priestatus ir bendrabučius, mokykla išplėsta: joje mokėsi apie 800 moksleivių, dirbo 80-85 dėstytojai.
1983 m. buvo atidarytas mokyklos skyrius Kaune, kur buvo pradėti regti darželių auklėtojai.
1986 m. buvo prijungta Marijampolės kultūros mokykla, kuri tapo pedagoginės mokyklos muzikos skyriumi. Čia iš pradžių buvo rengiami chorvedžiai, kaimo kapelų vadovai, dramos kolektyvų režisieriai, vėliau – muzikos mokytojai. Mokykloje besimokančiųjų skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio, dėstytojų – iki dviejų šimtų.
1991 m. mokykla reorganizuota į aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Pakito mokyklos struktūra, pradėti ruošti naujų specialybių pedagogai. Atidarytas parengiamasis bendrojo lavinimo skyrius. Nuo 1994 m. pradėti rengti anglų ir vokiečių kalbos mokytojai pagrindinėms mokykloms, o pradinių klasių mokytojai – su muzikos, tikybos ir užsienio kalbų mokymo specializacijomis. Tenkinant Vilkaviškio vyskupijos kurijos pageidavimą, nuo 1996 m. būsimiems muzikos mokytojams buvo sudaryta galimybė įsigyti bažnyčios vargonininkų specializaciją.
Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. aukštesnioji pedagogikos mokykla buvo reorganizuota į naujai įsteigtos kolegijos fakultetą.
Verslo ir technologijų fakultetas
Fakulteto istorija prasideda 1926 m. gegužės 1 dieną, kai buvusiame Kvietiškio dvare tuometinio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerio M. Krupavičiaus patvirtinimu buvo įsteigta Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla. Įkurtai mokyklai teko 64 ha žemės, centrinis dvaro pastatas, gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai.
Pirmieji mokslo metai prasidėjo 1926 m. spalio 1 d. Veiklos pradžioje mokėsi 30-35 moksleiviai, daugiausia vidutinių ūkininkų vaikai, baigę 4 klases ir siekiantys įgyti naujų ūkininkavimo žinių. Kasmet mokykla išleisdavo 20-45 absolventus. Iki Antrojo pasaulinio karo mokyklos baigimo pažymėjimai buvo įteikti 468 jaunuoliams.
1932 m. Kvietiškyje įkurta pirmoji Lietuvoje mokslinė gyvulininkystės įstaiga – bekonų tyrimo stotis.
Antrojo pasaulinio karo metais mokykla buvo nuniokota, tačiau veikė iki 1943 m.
Pokario metų mokyklos reorganizacijos: 1945-09-01 – Kvietiškio žemės ūkio mokykla; 1945-12-12 – Marijampolės gyvulininkystės technikumas; 1955-04-02 – Kapsuko gyvulininkystės technikumas; 1962-09-01– Kapsuko žemės ūkio technikumas; 1969-02-10 – Kapsuko tarybinis ūkis technikumas; 1986-08-27 – Kapsuko agroprekybinis tarybinis ūkis technikumas; 1989-1 1-15 -Marijampolės tarybinis ūkis technikumas; 1990-06-28 – Marijampolės aukštesnioji žemės ūkio mokykla.
Pokario metais mokykloje buvo ruošiami zootechnikai, 1949 metais įkurtas neakivaizdinis skyrius. Nuo 1954 metų priimami mokytis būsimieji agronomai, o nuo 1969 metų – technikai mechanikai.
1951-1956 m. pastatytas centrinis mokymo korpusas, pasodintas parkas, įrengtas stadionas ir aikštynai; 1971-1972 m. pastatytas bendrabučio, sporto salės ir valgyklos kompleksas, žemės ūkio mechanizavimo mokomasis korpusas.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, mokyklos bendruomenės sukurta mokymo bazė ir pasiekti ugdymo rezultatai leido suteikti jai aukštesniosios žemės ūkio mokyklos statusą.
Tuo metu mokykloje veikė Profesinio rengimo skyrius ir Aukštesniųjų studijų skyrius, kuriame buvo ir neakivaizdinių studijų grupės. Profesinio rengimo skyriuje moksleiviai galėjo įgyti vidurinį išsilavinimą ir pasirinkti mokytis namų ūkio ekonomės, ž.ū. technikos mechaniko arba ūkininko profesijas. Aukštesniųjų studijų skyriuje abiturientai buvo priimami studijuoti namų ūkio technologijos, buhalterinės apskaitos, žemės ūkio komercijos, žemės ūkio mechanizavimo, žemės ūkio technologijos arba geodezijos ir žemėtvarkos.
Vykdant žemės ūkio reformą mokyklai palikta 65,8 ha žemės, joje įgyvendinta sėjomaina.
Iki kolegijos įsteigimo išleista beveik 9000 specialistų (iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo – 7266 žemės ūkio specialistai).
2001 m. aukštesioji mokykla tapo Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetu.
