Visuomenei

Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas

Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto pradžia – 1919 m. įsteigta Marijampolės mokytojų seminarija. Pagal besimokančiųjų skaičių tai buvo didžiausia mokytojų seminarija, turėjusi gerą materialinę bazę, pavyzdingai sutvarkytą teritoriją, nepriekaištingą kalbinę aplinką.
Per karo ir pirmuosius okupacijos metus seminarija labai nukentėjo: sunaikintas archyvas, biblioteka, suniokota

1952 m. Sovietų Sąjungos pavyzdžiu mokytojų seminarija pavadinama pedagogine mokykla.s parkas, represuoti ar karo audrų išblaškyti dėstytojai.

1959 m. šalia pradinių mokyklų mokytojų buvo pradėti rengti ir ikimokyklinių įstaigų pedagogai.

Įvertinus mokyklos veiklą, 1964 m. ji buvo patvirtinta respublikos atramine pedagogine mokykla, tai yra pavesta vadovauti respublikos pedagoginių mokyklų metodinei ir kūrybinei veiklai.

1966-1968 metais pastačius priestatus ir bendrabučius, mokykla išplėsta: joje mokėsi apie 800 moksleivių, dirbo 80-85 dėstytojai.

1983 m. buvo atidarytas mokyklos skyrius Kaune, kur buvo pradėti regti darželių auklėtojai.

1986 m. buvo prijungta Marijampolės kultūros mokykla, kuri tapo pedagoginės mokyklos muzikos skyriumi. Čia iš pradžių buvo rengiami chorvedžiai, kaimo kapelų vadovai, dramos kolektyvų režisieriai, vėliau – muzikos mokytojai. Mokykloje besimokančiųjų skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio, dėstytojų – iki dviejų šimtų.

1991 m. mokykla reorganizuota į aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Pakito mokyklos struktūra, pradėti ruošti naujų specialybių pedagogai. Atidarytas parengiamasis bendrojo lavinimo skyrius. Nuo 1994 m. pradėti rengti anglų ir vokiečių kalbos mokytojai pagrindinėms mokykloms, o pradinių klasių mokytojai – su muzikos, tikybos ir užsienio kalbų mokymo specializacijomis. Tenkinant Vilkaviškio vyskupijos kurijos pageidavimą, nuo 1996 m. būsimiems muzikos mokytojams buvo sudaryta galimybė įsigyti bažnyčios vargonininkų specializaciją.

Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. aukštesnioji pedagogikos mokykla buvo reorganizuota į naujai įsteigtos kolegijos fakultetą.

Verslo ir technologijų fakultetas

Fakulteto istorija prasideda 1926 m. gegužės 1 dieną, kai buvusiame Kvietiškio dvare tuometinio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerio M. Krupavičiaus patvirtinimu buvo įsteigta Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla. Įkurtai mokyklai teko 64 ha žemės, centrinis dvaro pastatas, gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai.

Pirmieji mokslo metai prasidėjo 1926 m. spalio 1 d. Veiklos pradžioje mokėsi 30-35 moksleiviai, daugiausia vidutinių ūkininkų vaikai, baigę 4 klases ir siekiantys įgyti naujų ūkininkavimo žinių. Kasmet mokykla išleisdavo 20-45 absolventus. Iki Antrojo pasaulinio karo mokyklos baigimo pažymėjimai buvo įteikti 468 jaunuoliams.

1932 m. Kvietiškyje įkurta pirmoji Lietuvoje mokslinė gyvulininkystės įstaiga – bekonų tyrimo stotis.

Antrojo pasaulinio karo metais mokykla buvo nuniokota, tačiau veikė iki 1943 m.

Pokario metų mokyklos reorganizacijos: 1945-09-01 – Kvietiškio žemės ūkio mokykla; 1945-12-12 – Marijampolės gyvulininkystės technikumas; 1955-04-02 – Kapsuko gyvulininkystės technikumas; 1962-09-01– Kapsuko žemės ūkio technikumas; 1969-02-10 – Kapsuko tarybinis ūkis technikumas; 1986-08-27 – Kapsuko agroprekybinis tarybinis ūkis technikumas; 1989-1 1-15 -Marijampolės tarybinis ūkis technikumas; 1990-06-28 – Marijampolės aukštesnioji žemės ūkio mokykla.

Pokario metais mokykloje buvo ruošiami zootechnikai, 1949 metais įkurtas neakivaizdinis skyrius. Nuo 1954 metų priimami mokytis būsimieji agronomai, o nuo 1969 metų – technikai mechanikai.

1951-1956 m. pastatytas centrinis mokymo korpusas, pasodintas parkas, įrengtas stadionas ir aikštynai; 1971-1972 m. pastatytas bendrabučio, sporto salės ir valgyklos kompleksas, žemės ūkio mechanizavimo mokomasis korpusas.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, mokyklos bendruomenės sukurta mokymo bazė ir pasiekti ugdymo rezultatai leido suteikti jai aukštesniosios žemės ūkio mokyklos statusą.

Tuo metu mokykloje veikė Profesinio rengimo skyrius ir Aukštesniųjų studijų skyrius, kuriame buvo ir neakivaizdinių studijų grupės. Profesinio rengimo skyriuje moksleiviai galėjo įgyti vidurinį išsilavinimą ir pasirinkti mokytis namų ūkio ekonomės, ž.ū. technikos mechaniko arba ūkininko profesijas. Aukštesniųjų studijų skyriuje abiturientai buvo priimami studijuoti namų ūkio technologijos, buhalterinės apskaitos, žemės ūkio komercijos, žemės ūkio mechanizavimo, žemės ūkio technologijos arba geodezijos ir žemėtvarkos.

Vykdant žemės ūkio reformą mokyklai palikta 65,8 ha žemės, joje įgyvendinta sėjomaina.

Iki kolegijos įsteigimo išleista beveik 9000 specialistų (iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo – 7266 žemės ūkio specialistai).

2001 m. aukštesioji mokykla tapo Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetu.